priekulinis

príekulinis, -ė (dk.) adj. (1); TŽI348, prýkulinis (ž.) (1) Vkš, prikulìnis (2) 1. jaukintinis, prijaukintas: Prykulinis gandras Varn. 2. gerai pažįstamas, įprastas: Žmonys, kurie tankiai tave lanko, su katrais tankiai reikia susitikti, susimušti, vadinas prikulìniai J. 3. nevikrus: Ana prikulìnė, t. y. nestraini J.